Ką daryti, kad miegamajame ir vonioje nebūtų alergenų?

Ką daryti, kad miegamajame kambaryje nebūtų arba būtų minimaliai alergenų?

  • Per augalų žydėjimo sezoną langus miegamajame kambaryje laikyti uždarytus, kad į vidų nepatektų žiedadulkių, galinčių sukelti alergijos simptomus.
  • Dekoracijas, knygas, žurnalus ir kitus dulkes kaupti linkusius daiktus išnešti į kitą patalpą arba laikyti sandariose spintelėse, įstiklintose lentynose.
  • Užuolaidas miegamajame rinktis iš sintetinės medžiagos arba medvilnės. Jas plauti kas 3 mėnesius.
  • Lovos čiužinius uždengti specialia danga, apsaugančia nuo dulkių ir namų erkių.
  • Reguliariai skalbti patalynę su skalbimo priemonėmis, skirtomis alergiškiems žmonėms.
  • Patalynę rinktis pagamintą iš sintetinių medžiagų, bet ne natūralių (plunksnų, vilnos).
  • Naudoti galingą oro valymo prietaisą, kuris veiksmingai pašalina ore sklandančius alergijos sukėlėjus.
  • Idealu, jei miegamojo grindys medinės, o kilimai – nedideli ir lengvai valomi, skalbiami.
  • Vengti labai didelių kilimų, kurie tęsiasi nuo vienos kambario sienos iki kitos.
  • Naminių gyvūnų neleisti į miegamąjį.
  • Jei namuose yra augintinių, jų kailį rekomenduojama kartą per savaitę ištrinkti švelniu šampūnu, nesukeliančiu alergijos.

Ką daryti, kad vonios kambaryje nebūtų arba būtų minimaliai alergenų?

  • Įrengti ventiliatorių, pašalinantį alergenus iš patalpos. Įjungti jį bent 15 minučių po maudynių duše ar vonioje.
  • Jeigu vonios kambaryje yra langų, rekomenduojama juos reguliariai atidaryti, kad patalpa išsivėdintų.
  • Vonios kambario sienas dažyti tokiomis priemonėmis, kuriose yra cheminių medžiagų, saugančių nuo pelėsio.
  • Pastebėjus, kad dušo užuolaidos arba vonios kilimėliai pažeisti pelėsio, iš karto pakeisti juos į naujus.
  • Naudoti prausimosi, valymo ir kitas higienos priemones, tinkančias alergiškiems žmonėms. Tokiose priemonėse neturėtų būti kvėpavimo takus dirginančių kvapiųjų medžiagų, dažų ir chemikalų.
  • Po maudynių duše at vonioje sausai nušluostyti visus paviršius, kad nesiveistų pelėsis.
  • Grindų danga – plytelės arba natūralios medienos.
  • Vonios kilimėliai turėtų būti tokie, kuriuos lengva valyti ir skalbti.
  • Vonioje stengtis palaikyti žemą drėgmės lygį. Tą galima padaryti, vengiant džiovinti rankšluosčius ant arba virš radiatorių.

alergija

Atliekų rūšiavimas: ką į kokį konteinerį mesti

Lietuvoje į sąvartynus kasmet išvežama maždaug 3 mln. tonų įvairių atliekų. Sąvartyne atliekos ilgai išlieka nesuirusios:

  •    Popierius – 2 metus,
  •    Konservų dėžutės – 90 metų,
  •    Plastiko pakuotės – 200 metų,
  •    Stiklainiai, buteliai – 900 metų.

Todėl labai svarbu atliekas rūšiuoti. Tai labai paprasta, tereikia įvairias atliekas išskirstyti į atitinkamus konteinerius: popieriui, plastmasei, stiklui ir bendrą.

POPIERIUS

MESTI:

  • Laikraščiai, žurnalai (gali būti su sąvaržėlėmis)
  • Kartonas, gofruotasis kartonas, lakštai (gali būti su lipnia juostele)
  • Kartoninės ir popierinės pakuotės
  • Popierius ir kiti spaudiniai iš popieriaus

NEMESTI:

  • Riebalais sutepto popieriaus (picos dėžutės, sviesto)
  • Popierinės nosinaitės, servetėlės
  • Kalkinio, parafinuoto, vaškuoto, tepaluoto popieriaus
  • Popieriaus padengto plastiku celofanu, folija, bitumu
  • Panaudotų tapetų

PLASTMASĖ

MESTI:

  • Plastikinius butelius (nuo gėrimų ir kitų maisto pakuočių)
  • Buitinių priemonių plastikinę tarą
  • Plastikinius maišelius
  • Plastikiniai indai, plėvelė nuo maisto produktų
  • Plastikiniai žaislai
  • Kartoninės gėrimų pakuotės (Tetrapak, Elopak ir pan.)
  • Skardinės nuo gėrimų, konservų dėžutės
  • Metaliniai dangteliai, aliuminio folija, kitos metalinės atliekos

NEMESTI:

  • Riebalais ar kita chemine medžiaga suteptos plastikinės ar metalinės taros
  • Plastikinių žaislų su elektroniniais įtaisais
  • Plastikinių medicinos priemonių
  • Skutimosi peiliukų, dantų šepetėlių ir kitų higienos reikmenų

STIKLAS

MESTI:

  • Stiklinius butelius
  • Stiklainius
  • Stiklo duženas
  • Stiklinius indus
  • Stiklines pakuotes

NEMESTI:

  • Veidrodžiai
  • Porcelianas
  • Krištolas
  • Keramikos
  • Visų rūšių elektros lemputės
  • Armuoto, langų ir automobilių langų stiklai
  • Akinių stiklai
  • Medicininės ampulės
  • Keramikos
  • Visų rūšių elektros lemputės
  • Armuoto, langų ir automobilių langų stiklai
  • Akinių stiklai
  • Medicininės ampulės

atliekų rūšiavimas

10 sveikatai naudingų augalų, kuriuos galima rinkti rugpjūtį ir rugsėjį:

  • Baliniai ajerai natūraliojoje medicinoje naudojami virškinimo sutrikimams, sumažėjusiam skrandžio rūgštingumui, gastritui, skrandžio ir žarnyno opoms gydyti, apetitui gerinti, gali net padėti mesti rūkyti ir sustiprinti plaukus.
  • Erškėčių vaisiuose yra net 10 kartų daugiau vitamino C negu juoduosiuose serbentuose, kuriuose jo daugiau negu citrinose (net 50 kartų). Erškėčių vaisiai stiprina imuninę sistemą, skatina tulžies išsiskyrimą, saugo nuo aterosklerozės, stiprina širdį ir kraujagysles, greitina žaizdų gijimą, gerina inkstų veiklą, mažina karščiavimą, gerina kraujo sudėtį, padeda pasveikti nuo mažakraujystės.
  • Juozažolės žydi melsvais, smulkiais žiedeliais ir išsiskiria puikiu aromatu. Naudojamos kaip prieskoniai žuvų pramonėje. Natūraliojoje medicinoje juozažolės naudojamos stenokardijai, skrandžio, žarnyno, viršutinio kvėpavimo takų ligoms, astmai, neurozėms gydyti. Nuoviras naudojamas akių konjunktyvitui malšinti.
  • Kmynai gerina kraujotaką, virškinimą, lengvina atsikosėjimą, mažina cukraus kiekį kraujyje, mažina menstruacijos spazmus, galvos skausmą, padeda, jei kamuoja nemiga. Be to, padeda gydyti dantenų uždegimus ir naikina blogą burnos kvapą.
  • Lakišių žolė gydo uždegimus, alergiją, odos bėrimus ir kitas ligas (votis, pūlinius), stabdo plaukų slinkimą. Stiprina kraujagysles ir stabdo kraujavimą, gerina virškinimą, žadina apetitą, greitina medžiagų apykaitą. Padeda, jei sergama artritu, rachitu, kepenų, kasos ligomis.
  • Mėtos gerina virškinimo veiklą, gali padėti, jei pykina, skauda galvą, kamuoja alergijos, kimba peršalimo infekcijos ir gripas, kamuoja nuovargis ir depresija, sunku susikaupti. Išoriškai mėtų eterinis aliejus naudojamas odos ligoms gydyti, nes naikina bakterijas, spuogus, gydo sužeidimus.
  • Paprastieji apyniai ramina nervų sistemą, gerina virškinimą, mažina skausmą ir traukulius. Natūraliojoje medicinoje naudojami, kai prastas apetitas, vargina gastritas, šlapimo pūslės ir inkstų uždegimai. Jei vargina nemiga, apynių spurgų patariama prikišti į pagalves – bus lengviau užmigti. Apynių spurgų nuoviras naudojamas stiprinti plaukų šaknis, pleiskanoms naikinti, tonizuoti odai.
  • Pelynai mažina nuovargį, padeda atsigauti organizmui po ligos, gerina skrandžio veiklą, padeda išvengti žarnyno infekcijų, žadina apetitą, stiprina nervų sistemą.
  • Plačialapiai gysločiai, kaip daugelis žino, stabdo kraujavimą. Tačiau liaudies medicinoje jie vertinami ne tik dėlto. Jie taip pat valo, stiprina kraujavimą, gerina plaučių ir virškinimo veiklą, mažina kraujo spaudimą, mažina skausmą ir tinimą, įgėlus vabzdžiams. Gysločių arbatą patariama gerti nusilpus imuninei sistemai, sergant mažakraujyste, odos bėrimais, kosėjant ir užkimus.
  • Šalavijai tinka gardinti ankštinių daržovių ir mėsos patiekalus. Šalavijai stiprina organizmą, nervų sistemą, gydo kosulį, sinusitą, dantenų, burnos gleivinės ligas, mažina prakaitavimą, menstruacijų skausmus, rekomenduojami moterims, prasidėjus menopauzei.

vaistažolės

Gražūs plaukai. Kaip patobulinti šampūną?

Paverskite galvos plovimą gydomąja procedūra. Plaukus, kaip ir odą, reikia maitinti, drėkinti, palepinti kaukėmis ir valyti, ir daryti tai galima netgi namuose, naudojant įprastą, tačiau mūsų pačių pagerintą, šampūną.

Keturi šampūno patobulinimo būdai:

Pieniškas. Idealiai tiks tiems, kieno plaukai šakojasi ir lūžinėja. Įmaišykite į savo šampūną rūgpienio, jogurto arba kefyro (santykiu 1:1). Seniai žinoma, kad rūgštaus pieno produktai sukuria ploną plėvelę, kuri apsaugo plaukus nuo žalingo išorinių veiksnių poveikio.

Rūgštus. Tinka bet kokio tipo plaukams. Keratiną (pagrindinę plaukų statybinę medžiagą) naikina agresyvūs šarmai, kurių gausu pirktiniuose šampūnuose. Šios problemos galima išvengti, jeigu šampūną maišysite su obuolių actu arba citrinų sultimis. Plaukai taps blizgūs ir sveiki.

Vitaminizuotas. Ištirpinkite 250 ml šampūno po ampulę vitamino A, E, B1, B6, B12. Vitaminas E kitaip dar vadinamas tokoferolio acetatu, o vitaminas A – retinolio acetatu. Pirkdami akcentuokite, kad naudosite juos išoriškai. Šis būdas padarys plaukus šilkinius, blizgančius, be to, jie pradės labai greitai augti.

Naudojant eterinius aliejus. Jų galima lašinti tiek į šampūnus, tiek į plaukų kaukes. Pirmieji tai sugalvojo Holivudo stilistai. Aliejai apvilks plaukus plėvele ir neleis jiems išsausėti, apsaugos nuo per daug agresyvaus šampūno poveikio. Plaukų žvyneliai suglaudžiami, plaukai tampa minkštesni ir elastingesni, o galvos oda puikiai pamaitinama nesočiosiomis rūgštimis. Pirmiausiai ištirpinkite 15 lašų eterinio aliejaus 1 arbatiniame šaukštelyje medaus, vyno arba konjako (jeigu plaukai ilgi, reikės 30 lašų), o tada maišykite su šampūnu. Jeigu šių produktų neturite, tiesiog įlašinkite į pirktinę priemonę 10 lašų eterinio aliejaus ir mėgaukitės.

šampūnas

Dilgėlės ir jose slypintis pavasarinių vitaminų lobynas

Nors Lietuvoje ekologiškos idėjos taip pat išpopuliarėjo, gimtojoje mano šalyje vis dar kreivai žiūrima į ‘keistesnius; patarimus ir požiūrius, tarkim ‘valgai dilgėles????’. Dilgėlė lietuviui dabar nereiškia ir piktžolės, bet reiškia kažką pigaus, nevertingo, tolimo… Visgi tikiu, kad yra žmonių, kuriems atrodo kitaip. Taigi, dilgėlė. Pristatinėti jos nereikia, bet ką su ja daryti?

dilgėlės

Dilgėlėse apstu vitaminų C, K, B grupės, fitoncidų, karoteno, chlorofilo, mineralų: geležies, kalcio, magnio, silicio, sieros, chloro ir kt. Dilgėlių patariama vartoti, jei kamuoja lėtinis nuovargis, galvos skausmas, mažakraujystė, žemas kraujo spaudimas, nervų sistemos, medžiagų apykaitos sutrikimai. Iš dilgėlių galima pagaminti pačių įvairiausių patiekalų, pavyzdžiui, omletą, salotas ar net arabiškus avinžirnių falafelius. Pavasaris – metas išbandyti juos visus!

Omletas su dilgėlėmis

4 kiaušiniai
20 g jaunų dilgėlių lapų
Pusė svogūno
Bulvė
Druskos, maltų, juodųjų pipirų pagal skonį
Aliejaus kepti

Gaminimas

Nuskusti bulvę, nuplauti ir sutarkuoti. Supjaustyti svogūną. Sudėti prie bulvių. Keptuvėje įkaitinti šiek tiek aliejaus ir maišant apkepinti bulves su svogūnais. Kai bulvės bus iškepusios, sudėti nuplautas ir stambiai supjaustytas dilgėles. Paskaninti druska ir pipirais. Kepti dar maždaug 3 minutes. Supilti lengvai plaktus kiaušinius ir juos tolygiai paskirstyti ant daržovių. Kai omleto apačia bus iškepusi ir gražiai parudavusi, atsargiai apversti ir apkepti iš kitos pusės.

100 g apie 164 kcal

Paruošimo laikas: apie 20 min

2 porcijos

Dilgėlių salotos su riešutais

500 g dilgėlių lapų
50 g krapų ir petražolių
4 skiltelės česnako
3 – 4 graikiniai riešutai
3 – 4 šaukštai aliejaus
Šaukštas citrinų sulčių
Druskos pagal skonį

Gaminimas

Dilgėlių lapus nuplauti ir nuplikyti verdančiu vandeniu ir pavirti 3 – 4 minutes. Paskui nupilti vandenį, lengvai pagrūsti. Aliejų sumaišyti su traiškytais česnakais ir druska. Užpilti ant dilgėlių, smulkintų krapų ir petražolių, kapotų riešutų. Apšlakstyti citrinų sultimis.

100 g apie 121 kcal

Paruošimo laikas: apie 15 min

4 porcijos

Falafeliai su dilgėlėmis

200 g avinžirnių
50 g dilgėlių lapų
Pusės svogūno
3 skiltelių česnako
Šaukštelis kmynų
Pusė šaukštelio kepimo miltelių
Pusė šaukštelio citrinų sulčių
2 šaukštai alyvuogių aliejaus
Druskos, maltų kvapiųjų pipirų, petražolių, mėtų pagal skonį

Gaminimas

Avinžirnius užpilti vandeniu ir mirkyti per naktį. Elektriniu trintuvu sutrinti avinžirnius, česnaką ir svogūną. Tada sumaišyti su trintomis dilgėlėmis, petražolėmis, mėtomis, druska ir pipirais. Sodą nugesinti citrinų sultyse ir supilti į falafelių masę. Tešlą palikti šaldytuve valandą. Iš gautos masės formuoti graikinio riešuto dydžio skrituliukus ir kepti ant silpnos ugnies 3 – 4 min., kol gražiai apskrus. Tuomet dėti ant popierinio rankšluosčio, kad sugertų riebalų perteklių. Galima patiekti su salotomis, daržovėmis, lavašu.

100 g apie 247 kcal

Paruošimo laikas: apie 35 min

4 porcijos

Natūralūs kiaušinių dažai

Galbūt daug kam atrodys, kad galvoti apie kiaušinių marginimą dar per anksti, bet aš labai mėgstu Velykas ir vos pasibaigus žiemai pradedu jų laukti (ir joms ruoštis, kad nereiktų naudotis minipaskola). Šį kartą pasidalinsiu rastais ir išbandytais patarimais, kaip marginti kiaušinius natūraliais dažais. Tai seni ir puikūs būdai, kuriuos primygtinai rekomenduoju jums, nes cheminiai dažai gali būti pavojingi – visgi nedidelis jų kiekis dažniausiai persigeria per lukštą ir nudažo ir kiaušinių baltymą. Dažę kiaušinius natūraliai bent žinosite, kad paspalvintas baltymas yra nepavojingas.

  • Levandų arba šviesiai violetinei spalvai išgauti: užmerkti kiaušinius raudonųjų vynuogių sultyse, kinrožių arbatoje arba mišinyje iš žibuoklių žiedų ir dviejų šaukštų citrinos sulčių.
  • Ryški violetinė spalva gausis kiaušinius užmerkus raudonųjų svogūnų lukštų nuovire, stiprioje kinrožių arbatoje, žibuoklių žiedų užpile, raudonajame vyne.
  • Mėlynai kiaušiniai nusidažo nuo mėlynių, virtų raudonųjų kopūstų lapų, raudonųjų vynuogių sulčių.
  • Žaliai kiaušinius nudažo virti špinatų lapai arba skystas chlorofilas.
  • Žalsvai geltoną spalvą margučiai įgaus, išmirkyti geltonųjų obuolių žievelių nuovire.
  • Geltonai spalvai gauti reikia užmerkti kiaušinius apelsinų arba citrinų žievelių, morkų, salierų sėklų, kmynų, ciberžolės, ramunėlių ar žaliosios arbatos nuovire.
  • Auksinė ruda spalva bus nuo krapų sėklų nuoviro.
  • Ruda spalva: užmerkti kiaušinius stiprioje arba tirpioje kavoje, juodųjų graikinių riešutų kevalų nuovire ar juodojoje arbatoje.
  • Oranžinė spalva: kiaušinius užmerkti geltonųjų svogūnų lukštų nuovire. Šią spalva kiaušinius nudažo aitriosios paprikos, virtos morkos.
  • Rožine spalva nudažo burokėliai, spanguolės arba jų sultys, avietės, raudonųjų vynuogių sultys, marinuotų burokėlių sultys.
  • Raudonai spalvai išgauti kiaušinius reikės išmirkyti nuovire iš labai daug raudonųjų svogūnų lukštų, konservuotų vyšnių, granatų, aviečių sultyse.

margučiai

Neįprasti anglies panaudojimo būdai

Neįprasti anglies panaudojimo būdai:

  • Naikina pesticidus. Natūralių pesticidų perteklių gali neutralizuoti anglys. 500 g aktyvuotos anglies užpilti 4 l vandens. Mišinį supilti į butelį su purkštuku ir apipurkšti dirvožemį. Šią priemonę ypač rekomenduojama panaudoti naujoje vietoje, kur neaišku, kokie chemikalai buvo naudojami prieš tai. Kai anglis sugers kenksmingas medžiagas, bus galima pradėti sodo ir daržo darbus.
  • Ilgiau išlaiko šviežias gėles. Į vazos dugną įmesti anglies briketą, užpilti vandeniu ir pamerkti gėles. Anglis palaikys šviežią vandenį ilgą laiką ir todėl lėčiau vys gėlės.
  • Šarminės anglys yra labai naudingos orchidėjoms, todėl mišinyje, kuriame auginamos orchidėjos turėtų būti šiek tiek susmulkintos anglies.
  • Naudoti kaip mulčias. Anglis išlaiko drėgmę dirvoje ir stabdo piktžolių augimą. Mulčiavimui anglis susmulkinti ir paskleisti ant dirvos paviršiaus.
  • Palaikyti švarą vonios kambaryje, šaldytuve. Anglis sugeria drėgmę ir nemalonius kvapus, todėl vonios kambaryje, šaldytuve ir bet kurioje kitoje vietoje, kur tai aktualu, galima laikyti lėkštelę su anglies briketu.
  • Nuvalyti rūdis nuo ketaus. Tai vienas iš efektyviausių, paprasčiausių būdų atnaujinti senus puodus ir keptuves. Surūdijusius indus padėti ant įkaitintų anglių ir palaukti, kol rūdys nudegs. Pašalinus rūdis, palikti indus atvėsti. Rūdžių valymo procedūrą rekomenduojama atlikti kuo dažniau.
  • Apsaugoti patalynę, knygas ir kt. nuo sudūlėjimo. Tiesiog tose vietose, kuriose laikomi šie daiktai, padėti anglies, kuri apsaugos nuo drėgmės, pelėsio ir nemalonaus kvapo.
  • Apsaugoti įrankius nuo rūdžių ir įdėti į įrankių dėžę anglies briketą.
  • Kad nepūtų augalų šaknys, terariumo dugną galima padengti sluoksniu anglių.

Stebuklinga (?) anglis :)

Rąstinių namų ypatybės

Rąstinių namų ypatybės

  • Rąstinių namų statybai dažniausiai naudojama spygliuočių mediena.
  • Išorės sienoms, pertvaroms ir laikančioms konstrukcijoms geriausiai tinka pušis, o kai kuriems grindų, perdenginių ir stogo konstrukcijų elementams gali būti naudojama ir eglė.
  • Namo statybai skirti medžiai gali būti kertami ištisus metus. Dauguma žmonių mano, jog geriausia medžius kirsti žiemą. Nukirsti medžiai supjaustomi 6–10 m ilgio rąstais. Vidutinis rąstų skersmuo turi būti apie 40 cm. Tokių medžių amžius siekia 120–150 metų, o tai reiškia, kad jie yra subrendę ir tinkami namo statybai. Rąstinių namų statybai geriausiai tinka Rytų bei Šiaurės Europos šalių ar Rusijos Sibiro spygliuočių mediena.
  • Rąstiniai namai – ilgaamžiai. Rusijoje yra namų, kuriems per 600–700 metų.
  • Net ir spaudžiant didžiausiems šalčiams šiuose namuose būna šilta, nes medinės sienos turi savybę kaupti šilumą ir tolygiai ją paskirstyti patalpose.
  • Dėl elektrostatinių medžio savybių namo patalpose nesklando ir nesikaupia dulkės, o tai labai svarbu, norint išvengti alergijos.
  • Gyvenimas rąstiniame name lygintinas su gyvenimu idealiai vėdinamame ir kondicionuojame bute, kur oro kokybė atitinka visus nustatytus higienos normų reikalavimus (šiluma+drėgnis+oro kaita). Rąstinis namas ‘kvėpuoja’, natūraliai ventiliuojasi per sienas, rąstinės sienos greitai įšyla ir lėtai vėsta, o vasarą nepraleidžia karščio į vidų bei optimaliai sureguliuoja drėgmę patalpose.
  • Šio tipo namai be jokios papildomos apdailos patraukliai atrodo tiek iš išorės, tiek iš vidaus.

Rąstiniai namai

Ruošiantiems statytis ekologišką namą

Prieš statydami namą, apgalvokite šiuos dalykus:

  • Sklypo vieta – ar lengvai pasiekiama ekologiškomis ir tradicinėmis transporto priemonėmis; ar visos reikalingiausios paslaugos pasiekiamos pėsčiomis arba naudojant minimalias transporto sąnaudas; ar statant būstą gali būti pažeista natūrali gamta ir kokių priemonių gali prireikti jai atkurti; kokios galimybės statant tausoti gamtos išteklius.
  • Namo dydis turi būti optimalus, atitinkantis šeimos poreikius. Labai didelis namas reikalauja daug papildomų energijos ir kitų išteklių, o tai nėra ekologiška.
  • Renkantis statybines ir apdailos medžiagas, pirmenybė teikiama vietinės gamybos produktams; medžiagoms, kurioms pagaminti išeikvojama mažiau energijos, taip pat pasižyminčioms ilgaamžiškumu ir tinkamoms perdirbti arba savaime natūraliai sunykstančioms.
  • Statybinės ir apdailos medžiagos – ekologiškos sudėties.
  • Lietaus vanduo surenkamas į rezervuarą; jis naudojamas duše, tualete, daržui laistyti. Tinkamai panaudojant lietų, vandens sunaudojama iki 28 % mažiau.
  • Kanalizacijos vanduo surenkamas ir išvalomas, po to naudojamas kompostavimui bei daržui laistyti.
  • Apšvietimas – natūralus, naudojamos ekonomiškos, energiją taupančios lemputės.
  • Šildymas – pasyvus saulės kolektoriais, geoterminis ar kombinuotas; stogams ir sienoms naudojamos šiuolaikinės apželdinimo technologijos.
  • Pastatas vėsinamas ir šaldomas natūraliomis priemonėmis – pasitelkiant natūralius bei dirbtinius vandens telkinius, tinkamai orientuojant statinį pasaulio šalių atžvilgiu.
  • Elektros tiekimas – saulės kolektoriais, vėjo energetika, alternatyvūs šaltiniai gali būti derinami ir bent dalinai naudojami namų reikmėms, kartu panaudojant ir įprastą elektros energiją.
  • Elektros technika turi būti didelio energijos veiksmingumo.
  • Grindinys, automobilių stovėjimo aikštelė ir kiti panašūs elementai surinkti iš statybinių atliekų perdirbimo produktų.
  • Kiemo dangai pasirenkamos vandeniui laidžios medžiagos, kad nebūtų užkirstas kelias gruntinio vandens infiltracinei mitybai.
  • Langai turėtų būti orientuoti daugiausia į pietus (saulės architektūra). Jie privalo būti itin sandarūs. Tuomet iki minimumo sumažinami energijos nuostoliai ir izoliuojamas triukšmas;
  • Apšvietimui naudojama natūrali šviesa, sklindanti per langus sienose ir stoge, pasitelkiama technologijų valdoma apšvietimo sistema;
  • Sienos ir kiti statybos konstrukciniai elementai gerai izoliuoja triukšmą;
  • Siekiant sumažinti energijos praradimą per sienas, pastatai dažnai statomi apvalių, organiškų formų;
  • Šalia namų – sklypas ekologiškoms daržovėms ir vaisiams auginti.

Ekologiškas namas